Prekės vertė ir kaina – tai ne tas pats. Dažnai vertė ir kaina nesutampa. Tai galima pastebėti nekilnojamųjų sandorių srityje.
Dažnai pasitaikantis pavyzdys: norimo įsigyti buto Vilniaus senamiestyje skelbiama kaina – 419 000 Lt, bet konsultuojantis brokeris nurodo buto rinkos vertę, kuri yra 350 000 – 380 000 Lt. Atlikus nepriklausomo vertintojo buto vertinimą, ataskaitoje nurodyta dar kita vertė – 395 000 Lt. Kodėl taip yra?
Nusprendęs parduoti butą, savininkas padidino buto kainą deryboms, tokiu būdu buvo gauta pardavimo kaina (419 000 Lt). Kyla natūralus klausimas – tai kuri kaina yra „tikra“?
Minėto buto kaina, tai pirkėjo už butą sumokėta pinigų suma (ne skelbime nurodyta ar pardavėjo prašoma kaina ir ne vertintojo ataskaitoje nurodyta vertė).
Kiekvieno pirkėjo mokama kaina yra jo subjektyvus gaunamos vertės iš tos prekės matas. Vienas pirkėjas gali pasiūlyti ir 400 000 Lt, jei įžvelgs naudą sau: graži vieta, miesto centras, arti svarbūs objektai/įstaigos. Bet galbūt kitas asmuo ir už 350 000 Lt nepirktų, nes mato, kad butui reikia remonto, laiptinė ir namo išorinė dalis ne geriausios būklės.
Minėtas pavyzdys parodo, kad kainą nustato ne pardavėjas, o rinka.
Norint būstą parduoti geriausiomis sąlygomis yra reikalingas geriausias pirkėjas – ne visi potencialus pirkėjai jais gali būti. Reiktų atsižvelgti į tai organizuojant pardavimo procesą. Pastangos turėtų būti nukreiptos į geriausio būsto pirkėjo paieškas, ne į pardavimą.
