Norint parduoti savo nekilnojamąjį turtą savarankiškai, pirmiausia reikėtų pasitarti su notaru. Šis informuos, kokie dokumentai yra reikalingi, norint parduoti būstą, ir patikrins jų teisėtumą.
Svarbu žinoti, jog dokumentų sąrašas priklauso nuo konkretaus sandorio faktinių aplinkybių.
Nors retkarčiais pasiskųsti aukštomis kainomis už šildymą šaltuoju metų laiku yra kone gero tono taisyklė, o svajonės apie nuosavą krosnelę ar židinį kutena ne vieno daugiabučio gyventojo mintis – ar tikrai centralizuotai teikiama šiluma yra toks didelis blogis? O namus patys besišildantys žmonės – laimingesni ir turtingesni?
Pažvelgti iš kiek kitos pusės į pinigines ploninantį šildymą privertė @KurGyvenu.lt profilį „Facebook“ socialiniame tinkle pasiekęs komentaras. Moteris, kiekvieną dieną turinti savo namus šildyti pati, sako, kad skųstis – tikrai neverta.
Praėjusiais metais Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje pirkimo sandoriais perleistų daiktų skaičius viršijo iki krizinių 2008 m. rezultatus. Metų pabaigą žymėjo precedento neturintis žemės sandorių aktyvumas.
2013 m. gruodį Lietuvoje parduotų daugelio rūšių nekilnojamojo turto objektų skaičius buvo kiek didesnis nei lapkritį, tačiau įspūdingiausiai metus užbaigė žemės sklypų rinka. Preliminariais duomenimis, gruodį pirkimo sandoriais perleistų žemės sklypų skaičius pasiekė 9994. Neabejojama, kad apibendrinus visus gruodžio rezultatus šis skaičius perkops iki šiol Lietuvoje neregėtą 10 tūkst. sklypų pardavimo ribą.
Jūsų namai gali atrodyti tarsi ką tik iš žurnalo viršelio. Ir tam visai nereikia samdytis garsiausio interjero dizainerio ar viso kambario apstatyti tik pačiais brangiausiais baldais ir aksesuarais.
Jei žinosite į kokius dalykus atkreipti dėmesį pertvarkant namus – sukurti prabangos įspūdį juose taps itin lengva. Vos kelios medžiagos ar vienas kitas išskirtinis elementas – gali visiškai pakeisti kambario vaizdą ir atmosferą.
Prieinami ir aktyviai naudojami atviri duomenys Lietuvoje iki 2020 metų sukurtų naudos, lygios beveik 2% šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Panašų augimą pajustų ir visa Europos Sąjunga (1,9% arba 206 mlrd. eurų), rodo naujausi tyrimo „Atviri duomenys Europoje: augimo variklis ar neišnaudota proga?“ rezultatai.
Beje, džiaugiamės tuo, jog KurGyvenu.lt – įvardijamas kaip vienas žinomiausių startuolių, naudojančių valstybės ir privačių institucijų teikiamus atvirus duomenis.
Koks miestas Lietuvoje – pats daugiatautiškiausias? KOkie buvo populiariausi vaikų vardai Vilniuje ir kiek sprotininkų šalyje užsiima Olimpinėmis sporto šakomis?
O gal smalsu koks didžiausias ir mažiausias buto naudingasis plotas Lietuvos miestuose? Kaip atrodė Lietuva ir mūsų miestai 2013-aisiais – mūsų parengtoje ir iš įvairių šaltinių surinktoje trumpoje statistikoje.
