Didžiųjų šalies miestų, o ypač Vilniaus, nekilnojamojo turto rinkoje jau kurį laiką pastebimas ženklus suaktyvėjimas. Daugelis šioje srityje besispecializuojančių ekspertų esamą situaciją lygina su 2006 m. pradžia, kai visuomenėje vyravę itin pozityvūs lūkesčiai dėl investicijų į šį specifinį sektorių, prisidėjo prie rekordinio objektų pardavimo skaičiaus bei kainų kilimo tempo.
Tad kokia tikroji situacija rinkoje, artimiausios tendencijos ir ar verta skubėti sukauptas santaupas skirti nekilnojamojo turto įsigijimui?
Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniuje buvo sudaryta 51,2 proc. daugiau butų pirkimo-pardavimo sandorių nei 2013 m. per tą patį laikotarpį. Naujų butų pardavimo augimas – dar didesnis ir net 2,4 karto viršijo praėjusių metų pirmojo ketvirčio rodiklius. Būsto kainos šalies sostinėje per metus padidėjo beveik 9 procentais.
Nors šiemet buvo planuota rinkai pasiūlyti apie 3000 arba net trečdaliu daugiau naujų butų nei 2013 m., tačiau jei panašios tendencijos išsilaikys ir likusius metus, panašu, jog to bus permažai. Taigi, vėl pasireiškia 2006 metų situacija kai laukiama naujų objektų komercijai ir ima stigti vietos. Esant dabartinėms sąlygoms, bankai nekilnojamojo turto vystytojams yra linkę suteikti naujus kreditus, išskaidant riziką.
Atviruosius duomenis, susijusius su nekilnojamuoju turtu bei gyvenamąja aplinka analizuojančio bei apibendrinančio projekto Kurgyvenu.lt ekspertai išskiria kelias esmines priežastis, lemiančias šiuo metu įvykdomų nekilnojamojo turto sandorių gausą. Į situaciją rinkoje derėtų pažvelgti iš skirtingų persperktyvų. Jaunos šeimos ar pavieniai asmenys, kurie jau anksčiau planavo įsigyti būstą, skuba tai padaryti iki planuojamo euro įvedimo 2015 metų sausį, nes baiminasi perkamosios galios sumažėjimo bei galimai išaugsiančių nekilnojamojo turto kainų.
Visai kitaip į situaciją žvelgia dalis spekuliantų nekilnojamuoju turtu. Ši grupė pastebi galimybes, nes įvertinus rinkos cikliškumą, panašu, jog iki naujo paklausos mažėjimo etapo dar likę pusantrų ar dveji metai, o vidutinė būsto kaina šalyje net nominaliai vis dar yra žemesnė nei 2006 metais. Žinoma, tai labiausiai taikytina šalies sostinei, iš dalies ir Kaunui bei Klaipėdai. Mažesniuose miestuose įsivyravusi stagnacija ne žemės ūkio sektoriuje.
Nors šiuo metu proga pirkti būstą yra pakankamai palanki, portalo Kurgyvenu.lt ekspertai ragina neskubėti ir tik racionaliai apsvarsčius aplinkybes priimti tokį atsakingą sprendimą. Kitų šalių praktika rodo, jog įvedus eurą milžiniškų pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje nebuvo pastebėta. Nors kai kuriose šalyse būsto kaina pakilo keliais procentais, tačiau ekspertai tai labiau linkę sieti su bendrosiomis nekilnojamojo turto rinkos tendencijomis, o ne tokiomis, kurioms įtaką padarė euro įvedimas.
Beto, turime atsižvelgti ir į tai, jog net kainoms nežymiai pakilus, tai kompensuoti gali atpigę kreditai ar mažėjanti bazinė palūkanų norma. Tad net ir esant dabartinėms, pakankamai palankioms sąlygoms, svarbu individualiai apsvarstyti situaciją ir įvertinti ar tikslingiausias sprendimas – tai siekti kuo greičiau įsigyti būstą.