Namų kainos Lietuvoje skiriasi kone 26 kartus. Nagrinėjant žemėlapį (1 žemėlapis) akivaizdu, jog tam įtakos turi du veiksniai – (1) darbo rinkos ir ekonominė regiono ar gretimiausio miesto situacija bei (2) rekreacijos bei poilsio galimybės. Brangesni namai kurortuose bei didžiuosiuose šalies miestuose. Pigiausiais namais išsiskiria Šiaurės Lietuva.
Patys brangiausi namai – Neringos mieste, kuris žinomas kaip aukštesnes pajamas gaunančių gyventojų bei užsienio svečių poilsio vieta. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, jog Neringoje – ribojamos statybos, teritorija nėra didelė, todėl nekilnojamojo turto vystytojai negali pasiūlyti naujų projektų. Aukštos kainos yra ir kurortinėse Birštono bei Druskininkų raj. savivaldybėse. Dažniausiai visose trijose vietovėse įsigyjamas papildomas būstas, skirtas laisvalaikiui arba apgyvendinimo paslaugoms teikti.
Namų kainos yra aukščiausios ir trijuose ekonomiškai stipriausiuose bei didžiausiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje.
Namų kainų žemėlapis koreliuoja su aukščiau pateiktu (2 žemėlapis) gyventojų skaičiaus pokyčio Lietuvoje žemėlapiu. Gyventojų augimas, žvelgiant plačiąja prasme, pastebimas būtent tose šalies vietose, kuriose išsilaiko brangiausios namų kainos, todėl galima daryti išvadą, jog įtakos joms turi aukšta paklausa. Be to, kadangi gyventojai juda į ekonomiškai stipresnius regionus, galima manyti, jog jų pajamos kyla arba jau yra aukštesnės, todėl jie gali sau leisti brangesnį būstą.
Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, jog pagrindiniuose miestuose – fiksuojamas gyventojų skaičiaus mažėjimas, tačiau jų daugėja didžiųjų miestų rajonuose.
Tai galima paaiškinti tuo, jog nemaža dalis miestų gyventojų išsikelia gyventi į užmiesčius, kurie nėra priskiriami miesto teritorijai. Jų pasirinkimą gyventi užmiestyje dažnai lemia galimybė įsigyti privatų namą už mažesnę nei miesto teritorijoje kainą bei gerėjanti susisiekimo infrastruktūra.
Tačiau galima prognozuoti, jog būtent dėl šios priežasties ateityje turėtų kilti namų kainos rajonuose, esančiuose greta didžiųjų miestų. Ilgainiui juose turėtų padidėti gyventojų tankumas, užsipildyti laisvi, šiuo metu gyvenamųjų namų statybai naudojami, plotai. Tai, kartu su paklausos didėjimu, lems kainų augimą.
Vertinant namų kainų žemėlapį pagal gyventojų skaičiaus kaitos tendencijas, reikėtų atsižvelgti ir į ilgalaikio nedarbo bei dirbančiųjų paslaugų sferoje pasiskirstymą (3 žemėlapis)*. Šiuos duomenis galima panaudoti aiškinant kitų didžiųjų šalies miestų, tokių kaip Šiauliai ir Panevėžys, gyvenamųjų namų kainas.
Tiek Šiaulių, tiek Panevėžio savivaldybėse 2011 m. buvo fiksuotas ganėtinai aukštas ilgalaikis nedarbas. Nors per pastaruosius porą metų gyventojų ekonominė situacija yra pagerėjusi, tačiau jie dar nėra sukaupę pakankamai lėšų naujo būsto įgijimui. Dėl šios priežasties, kainos išlieka ganėtinai mažos.
Keičiantis darbo rinkos tendencijoms – namų kainos galėtų kilti ir čia, tačiau taip pat neatmestina galimybė, jog šių dviejų miestų gyventojų pasirinkimai atitiks jau matomas Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos gyventojų pasirinkimų tendencijas. Gyvenamieji namai bus įsigyjami užmiesčiuose, ypač tuose, kurie turi patogų susisiekimą su miesto centru.
* Žemėlapį pristatė Vidaus reikalų ministerijos Regioninės plėtros departamentas 2013-11-05 vykusios konferencijos „Darni plėtra urbanizacijos procese ir bendruomenių ugdyme (galimybių studijos svarstymas ir gairės strategijai)“ metu.
