Kiekvienas yra matęs grafiti, turbūt nedaug yra daugiabučių namų, apleistų namų ar įvairių sienų, kurios dar nėra pasipuošę šiais piešiniais. Nors kai kuriems nuo jų skauda akis ir tiems, kurių namai tampa pažymėti pradeda skaudėti galvą iš kur ištraukti pinigų, kad tai nuvalyti, vis daugėja žmonių, pripažįstančių grafiti kaip meno rūšį. Taigi kaip yra iš tiesų – ar tai vandalizmas ar menas?
Vandalizmas? Dažniausiai piešiniai ir pasirašymai ant sienų atsiranda iš anksto nesusitarus su pastatų šeimininkais. Kad ir koks gražus būtų kūrinys, jei jis vykdomas viešoje vietoje negavus leidimo, yra laikomas vandalizmu. Pastatai laikomi nuniokoti ir reikia skirti pinigų, kad būtų jis vėl sutvarkytas, o tai nelabai patinka tiems, kuriems reikia mokėti.
Vietos su daugiau grafiti įgauna prastesnio rajono statusą, nes kai kuriose vietose, kur yra daugiau piešinių ir pasirašymų ant sienų padaugėja nusikalstamumas. Dažnai jis yra siejamas su gaujų veikla, ir taip pats grafiti įgauna neigiamą įvaizdį. Tačiau leidus ant kai kurių sienų piešti legaliai, nelegalaus grafiti kiekis gali sumažėti. Kai kurios šalys tai netgi skatina, nes tai laikoma užsiėmimu, kuris nukreipia jaunimo dėmesį nuo nusikalstamumo.
Menas? Žmonėms grafiti būna nesuprantamas kaip menas būtent dėl jo atlikimo būdo, dažniausi argumentai, kodėl grafiti yra vandalizmas yra tai, kad jie nėra atliekami ant drobės ar popieriaus. Tačiau ar menas būtinai turi būti legalus? Jei Pikaso būtų tapęs ant sienų, ar jo talentu būtų abejojama? Kai kurių grafiti piešėjų darbai jau dabar yra eksponuojami muziejuose ir perkami.
Piešimas yra sudėtingas procesas ir net jei tai yra vardo parašymas (taip vadinami tagai), tam reikia įgūdžių, kaip ir kiekvienam dailininkui. Taip pat priešingai nei ant popieriaus, čia negali nieko nutrinti ir dirbti reikia greitai. Grafiti taip pat turėjo savo evoliuciją, stiliai keitėsi, o dėl to, kad jie dažnai asocijuojami su neigiama žinute, dažnai geresni grafiti atlikėjai sukuria naujus stilius ir pavadinimus, kad jie būtų atskirti nuo kitų.
Žinutė? Vienintelis dalykas, kuo grafiti išsiskiria, kad jis iš karto yra kuriamas viešai. Jo esmė yra kad būtų pamatytas kuo daugiau žmonių. Tai tam tikras maištas prieš taisykles, prieš nustatytą normą, stengiantis nuspalvinti ir atgaivinti miestą. Siekiant daugiau žmonių įsitraukimo, naudojamos įvairios susimąstymą skatinančios žinutės, tarsi norima žmonėms parodyti, kad yra kažkas daugiau.
Jei grafiti būtų piešiamas ant popieriaus, turbūt nėra abejonės, kad jis būtų pripažintas menu. Kaip ir skirtingi meno stiliai, taip ir grafiti patinka ne visiems žmonėms ir tai suprantama. Kalbant apie legalumą, bet kokia meno forma gali būti atlikta nelegaliai, bet ar nuo to ji netenka meno statuso? Kol kas vyrauja supratimas, kad grafiti gali būti ir menas, ir vandalizmas.
