„Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku“ – ši frazė galėtų būti analogiškai naudojama architektūriniame kontekste, sako Kurgyvenu.lt kalbinama architektė Gitana Valavičiūtė. Architektė interjero ir baldų projektavimo srityje dirba jau 16 metų, jos specializacija yra baldų projektavimas, interjero spalvos ir apšvietimas. Šiandien ji pasakoja, kaip susikurti komfortabilų, funkcionalų ir racionalų būstą.
Kas yra svarbiausia kuriant racionalų ir funkcionalų būstą?
Visų pirma racionalus ir funkcionalus būstas yra toks, kuris patenkina ne tik universalius žmogaus poreikius, bet ir individualius, atitinka žmogaus vertybes. Pavyzdžiui, jei gyventojai daug skaito, būtinai reikia sukurti tam sąlygas. Įrengiant namus vis dar yra stereotipų – ypač kelia juoką, kuomet milžiniškame name įrengiama įspūdinga virtuvė, o šeimininkų lova stovi mansardoje. Tokioje žemoje ir nepatogioje vietoje, kad rytą jie tikrai sutiks su „guzu“.Architektai turi padėti žmogui susiorientuoti, kaip įsirengti būstą, kad nenukentėtų žmogaus pagrindiniai poreikiai, pvz.: poilsis.
Funkcionalaus ir racionalaus būsto kūrimas prasideda nuo patalpų išplanavimo. Ne visi profesionalai sugeba paruošti tokį planą, kuris racionaliai išnaudotų kiekvieną patalpos kvadratą bei būtų patogus ir pritaikytas specifiniams gyventojų poreikiams. Todėl nepatartina to daryti patiems be architekto konsultacijos – tuomet iškyla rizika sugadinti nekilnojamąjį turtą ir įsitaisyti vargo visam gyvenimui.
Antras pagal svarbumą yra baldų išdėstymas arba taip vadinamas „gyvenimo scenarijaus numatymas“. Šiame etape racionalūs sprendimai tampa labai aktualūs. Pavyzdžiui, ar valgymui pakaks stalo ar reikės dar įsirengti ir barą?
Sukurta drauge su architektu A. Gudeliu
Kas yra svarbiausia kuriant komfortabilų būstą?
Tam, kad žmogus išgyventų laimės ir pilnatvės pojūčius, jam reikia pakankamai erdvės, šviesos, gryno oro ir pan., todėl įrengiant būstą labai svarbus natūralios ir dirbtinos šviesos koeficientas. Šis klausimas lengviau sprendžiamas individualiuose namuose, kur langų plotą galima padidinti. Esu pati mačiusi, kaip stulbinamai pasikeičia tamsios laiptinės, padidinus langus, ar mansardinės patalpos, įstačius stoglangius. Tokie sprendimai daro ypač didelę įtaką natūraliam apšvietimui.
Tačiau natūralaus apšvietimo naktį – nebus. Sutemus patalpos tampa tamsios ir nejaukios, todėl reikia dirbtinio apšvietimo. Siekiant komfortabilumo, svarbu nepamiršti, kad apšvietimas turi būti nepriekaištingas ir susidėti iš bendro, dekoratyvinio ir funkcinio apšvietimo.
Kalbant apie apšvietimo reikšmę komfortui, negaliu nepaminėti ir būsto medžiagiškumo bei koloristikos. Tai dar vienas faktorius, turintis didelę įtaką žmogaus komfortabiliai savijautai. Šviesa ir spalvos yra pagrindiniai elementai, lemiantys patalpos nuotaiką ir atmosferą, prancūzų vadinamą ambience. Pasak jų, būtent tai ir yra svarbiausia namų nuotaikai bei dvasiai.
Sukurta drauge su architektu A. Gudeliu
Ar gali būstas būti funkcionalus, bet nekomfortabilus? Ir atvirkščiai?
Funkcionalumas nėra pakankama komforto sąlyga, nes apima tik paprastus buitinius patogumus. Kaip radikalus pavyzdys galėtų būti kalėjimo patalpa, kuri yra funkcionali ir gali būti įrengta taip, jog joje bus tikrai patogu gyventi. Tačiau pakanka kalinį patalpinti į vienutę, kur visada tvyro prietema, ir nuteistasis ilgai neištvers, jis išprotės.Taigi komfortas yra platesnė sąvoka, apimanti ir emocinių pojūčių sferą.
Ar gali būti būtas komfortabilus, būdamas nefunkcionalus? Manau, kad negali, nes funkcionalumą priskirčiau prie pirminių žmogaus poreikių, bet tai jau filosofinis klausimas (šypsosi).
Ką daryti, norint išvengti šių dalykų išsiskyrimų?
Tai labai platus klausimas. Gyvename epochoje be autoritetų. Žmogus jaučiasi išmanantis tiek daug, jog gali pats, be profesionalų pagalbos, įsirengti sau būstą. Tačiau jis susiduria su iššūkiu, kuris prilygsta komfortabilaus automobilio savarankiško sukonstravimo užduočiai.Ir susikonstruoja, tačiau rezultatas dažnai nepateisina vilčių. Būtent todėl nuoširdžiai rekomenduoju naudotis architektų konsultacijomis. Čia labai tiktų plačiai paplitusi frazė: „Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku“. Ji galėtų būti perfrazuota ir taip pat plačiai reklamuojama architektūriniame kontekste.
Kaip atskirti, kurie funkcionalūs daiktai turi atsidurti būste, kad būstas netaptų perkrautas?
Itin dažnas atvejis, kai būstas perkraunamas vienu ar net keliais atliekamais foteliais arba barais/pusbariais su kėdėmis. Susiaurėja praėjimas, būstas tampa nepatogus, pradeda erzinti. Kita problema gali kilti dėl, galbūt, ir reikalingų daiktų, tačiau neturinčių savo konkrečios vietos. Pastebėjau, kad tai aktuali problema naujos statybos būstuose, kur tiesiog trūksta ploto ir nėra kur pasidėti pirmo būtinumo daiktų. Tai labai sumažina būsto funkcionalumą.
Ar funkcionalaus būsto interjeras keičiasi priklausomai nuo metų laikų?
Manau, kad šis faktorius lemiamos reikšmės funkcionalumui neturi. Nebent, gali kilti problemų dėl dviračių – gyvenantiems daugiabučiuose žiemą jie gali tapti galvos skausmu. Tačiau visuomet galima rasti alternatyvų. Pavyzdžiui, Vilniuje galima neturėti nuosavo dviračio ir naudotis oranžiniais miesto dviračiais.
