Praėjusiais metais Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje pirkimo sandoriais perleistų daiktų skaičius viršijo iki krizinių 2008 m. rezultatus. Metų pabaigą žymėjo precedento neturintis žemės sandorių aktyvumas.
2013 m. gruodį Lietuvoje parduotų daugelio rūšių nekilnojamojo turto objektų skaičius buvo kiek didesnis nei lapkritį, tačiau įspūdingiausiai metus užbaigė žemės sklypų rinka. Preliminariais duomenimis, gruodį pirkimo sandoriais perleistų žemės sklypų skaičius pasiekė 9994. Neabejojama, kad apibendrinus visus gruodžio rezultatus šis skaičius perkops iki šiol Lietuvoje neregėtą 10 tūkst. sklypų pardavimo ribą.
Toks precedento neturintis žemės rinkos aktyvumas siejamas su pernai itin aktyviai vykusiu valstybinės žemės pardavimu, lėmusiu didelę antrinę žemės rinką, bei nuo šių metų pradžios įsigaliojusiais teisės aktų pakeitimais, kuriais gerokai apsunkintos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo galimybės.
Ligšiolinis prekybos žeme aktyvumo rekordas – 7154 per mėnesį parduoti sklypai – buvo užfiksuotas 2007 m. gegužę.
Negalutiniais duomenimis, pernai Lietuvoje pirkimo sandoriais iš viso įsigyta per 123 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, 21,8% daugiau nei 2012 m. Palyginus su ankstesniais metais, labiausiai pernai išaugo parduotų butų daugiabučiuose namuose ir žemės sklypų skaičius, atitinkamai 24,8% ir 24,7%. Parduotų individualių ir sublokuotų gyvenamųjų namų skaičius per metus ūgtelėjo beveik dešimtadaliu (9,6%), sodo namelių – 17,4%, kitų rūšių nekilnojamųjų daiktų – 11,5%.
Kaip ir ankstesniais metais, daugiau kaip pusę visų pernai Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje parduotų objektų sudarė žemės sklypai, kurių per metus perleista per 70 tūkst., mažiau nei ketvirtadalį – butai daugiabučiuose namuose (28,6 tūkst.), kas dešimtu sandoriu įsigytas individualus namas arba sodo namelis (11,4 tūkst. kartu sudėjus), ar kitos rūšies nekilnojamasis daiktas (13,1 tūkst.).
Aktyviausiai visų rūšių nekilnojamuoju turtu prekiauta pernai gegužę ir spalį, na o rekordinius gruodžio rezultatus, kaip jau minėta, lėmė rekordinė prekyba žeme.
Daugėjo kredito įstaigų finansuotų sandorių
Po 2009 m. Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos krizės drastiškai smukęs bankų ir kitų kredito įstaigų finansuojamas nekilnojamojo turto sandorių skaičius per vėl stiebėsi aukštyn.
Pernai beveik 31% fizinių asmenų sudarytų butų pirkimo sandorių buvo finansuojama kredito įstaigų užstatant joms įsigytą ar kitą nekilnojamąjį turtą. Bankų skolintais pinigais įsigytų butų dalis per metus išaugo 3,9 procentinio punkto.
Namų rinkoje 2013 m. buvo užfiksuota 17% sandorių su hipoteka (įkeičiant turtą), kuriuos sudarė fiziniai asmenys. Palyginus su ankstesniais metais, pernai bankų finansuotų namų sandorių dalis išaugo 2,3 procentinio punkto.
Kredito įstaigų finansuojamos butų ir namų sandorių dalies skirtumai paaiškinami tuo, kad daugiau kaip pusė butų įsigyjama aukštomis būsto kainomis pasižyminčiame Vilniuje ir kituose šalies didmiesčiuose, o didžiuma namų nuperkama miesteliuose ir kaimiškose vietovėse, kur nekilnojamojo turto kainos pirkėjams įkandamos ir be kredito įstaigų pagalbos.
VĮ Registrų centro informacija
